Iš tiesų čia turėjo būti istorija apie lietuvių Meilę iš didžiosios M juodai spalvai – bet, aš nebebūčiau aš, jei čia ji taptų tokia svarbi – todėl apie ją vėliau.

O dabar – apie Koliorą, Folkliorą ir Barankas :)

Viskas prasidėjo ankstyvą pavasarį – kai veidas įgyjo šlapios kreidos atspalvį ir žutbūt prireikė spalvų terapijos – jau beveik prieš metus. Kažkaip reikėjo ruoštis puoštis ateinančiai šilumai ir mugei Daiktų viešbutyje. Prasidėjo neršimas po stalčius ir spintas – paskelbta žaliavos paieška karoliams – ir vualia – marškinėliai. Normalūs žmonės gal būtų įsigiję ritinėlį kitą trikotažo, bet man labiau prie širdies pasirodė marškinėlių medžioklė antrų rankų parduotuvėj. Visų pirma dėl spalvų, visų antra – kiekvienas “karolius“ unikalus – antro tokio nėra. Atspalvis, storis, faktūra. Antras gyvenimas. Taip ir gimė tas  KOLIORAS FOLKLIORAS. Pynėsi, rangėsi, rišosi ir va – pavirto į baranką su “razinkom“ per tuos metus.

Tokia trumpa istorija prieš miegą.

Reklama